Jašiūnų dvaro istorija

Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos Jašiūnų dvarą valdė Radvilos. 1811 m. iš Dominyko Radvilos dvarą nupirko Lietuvos Tribunolo kelių departamento viceministras, Uždauguvio taurininkas Ignotas Balinskis (1756 – 1819) ir ši giminė dvarą išlaikė iki paskutiniųjų jo gyvavimo metų. Po Ignoto Balinskio mirties, dvaras atiteko jaunesniajam sūnui Mykolui Balinskiui (1794-1864).

Mykolas Balinskis

Mykolas Balinskis – gimė 1794 metais Terespolyje, netoli Vitebsko. Mykolo Balinskio mokslo metai prabėgo Vilniuje. Baigęs gimnaziją, nuo 1812 metų mokėsi Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultete. 1814 m., gavęs filosofijos magistro laipsnį, M.Balinskis perėjo mokytis į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Priklausė šubravcų draugijai, kartu su universiteto profesoriais, bei įtakingais miesto gyventojais.

1820 metais Mykolas Balinskis vedė Sofiją Sniadeckytę, žymaus Vilniaus profesoriaus ir mokslininko Andriaus Sniadeckio dukterį.

Vėlyvą 1830 m. rudenį prasidėjus sukilimui Varšuvoje, netrukus Vilniuje susikūrė sukilimo Centrinis komitetas, kuriam priklausė ir Mykolas Balinskis. 1831 m. gegužę M.Balinskis buvo suimtas, bet netrukus paleistas į laisvę.

Vėliau Mykolas Balinskis gyveno Varšuvoje ir tai buvo bene kūrybingiausias jo mokslinės veiklos laikotarpis. Apie 1848 m. M.Balinskis grįžta į Lietuvą ir apsigyvena Jašiūnų dvare.

M.Balinskis suvaidino svarbų vaidmenį formuojant Lietuvos istoriografijos tematiką ir probleminius mazgus. Vilniaus miesto ir Universiteto istorijos, Vilniaus miesto ir LDK valstybės praeities statistiniai tyrinėjimai, darbas apie Barborą Radvilaitę, sulaukė savotiško tęsinio. Su J. Leleveliu 1815 m. įkūrė ir 18161822 m. redagavo žurnalą „Tygodnik Wileński“. Buvo Vilniaus archeologinės komisijos vicepirmininkas, Rusijos imperatoriškosios geografų draugijos narys. Mokslininkas 1837 m. parašė išsamią dviejų tomų Vilniaus istoriją, surinko ir paskelbė daug įdomios medžiagos apie Lietuvos miestus bei miestelius, bažnytkaimius ir dvarus.

Mykolas Balinskis

Be Vilniaus istorijos, istorikas parašė Lenkijos istoriją, Vilniaus miesto statistinį aprašymą, atsiminimus pie karalienę Barborą, atsiminimus apie Joną ir Andrių Sniadeckį, istorinių raštų dvitomį, istorijos studijas. Bene garsiausias Balinskio darbas – Vilniaus akademijos istorija ir kartu su T.Lipinskiu parengti trys Senovės Lenkijos tomai, vienas iš kurių yra skirtas LDK istoriniam topografiniam aprašymui. Šiame darbe suregistruoti LDK miestai ir miesteliai, jų geografinė padėtis, trumpa istorinė apžvalga.

Netrukus po Mykolo Balinskio ir Sofijos Sniadeckytės vedybų Jašiūnai tapo svarbiu Lietuvos kultūros centru. Čia senatvėje gyveno Andrius Sniadeckis (1768- 1838) – Mykolo Balinskio žmonos – Sofijos tėvas. Antropologijos pradininkas Lietuvoje, biologas, chemikas, medikas, filosofas, 1797-1832 m. Vilniaus universiteto profesorius.

Andrius Sniadeckis

Taip pat Jašiūnuose apsigyveno ir Andriaus Sniadeckio brolis Jonas Sniadeckis (1756-1830)- žymus astronomas, matematikas ir filosofas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, rektorius.

Jonas Sniadeckis

Jonas Sniadeckis gimė Žnine. Poznanėje baigęs Lubranskio kolegiją, 1772-1775 m. Krokuvos universitete studijavo matematiką ir filosofiją. Novodvorskių gimnazijoje dėstė matematiką, fiziką, logiką, politinę ekonomiką. 1778 m. išvyko tobulintis į Vakarų Europos mokslo centrus: Getinbergo universitetą, Sorboną.

1781 sugrįžo į tėvynę ir Krokuvos universitete ėmė vadovauti aukštosios matematikos ir astronomijos katedrai. Šiuo laikotarpiu Jonas Sniadeckis išleido aukštosios algebros vadovėlį, skelbė astronominių stebėjimų duomenis, sukūrė veikalą apie Koperniką.

1806 m. paskirtas Vilniaus universiteto astronomijos profesoriumi, o 1807-1815 Vilniaus universiteto rektoriumi. Išleido sferinės trigonometrijos veikalą, filosofinių veikalų, du iš jų: “Apie metafiziką” ir “Apie filosofiją”. Jo vardu pavadintas krateris nematomoje Mėnulio pusėje.

1824 – 1828 metais Jono Sniadeckio iniciatyva buvo pastatytas Jašiūnų dvaras. Čia buvo sukaupta turtinga biblioteka, paveikslų kolekcija, Jonas Sniadeckis įsirengė nedidelę observatoriją. Jašiūnų dvaras tapo Vilniuje gyvenančios inteligentijos traukos vieta. Čia Jašiūnuose sulaukęs 74 metų Jonas Sniadeckis ir mirė. Šeima nutarė jį palaidoti miškelyje priešais rūmus, dešiniajame Merkio krante, kur dvaro šeimininkas mėgo vaikščioti.

Čia taip pat palaidotas ir istorikas Mykolas Balinskis, miręs 1864 metais Vilniuje, bei jo sūnus psichiatras, Peterburgo karo akademijos profesorius Jonas Balinskis.

Jonas Balinskis (1824-1902) buvo žymus gydytojas psichiatras. Istoriko Mykolo Balinskio sūnus. Gimęs 1824 Vilniuje.

Jonas Balinskis

Nuo 1857 metų, pirmą kartą Rusijoje, Peterburgo medicinos- chirurgijos akademijoje, pradėjo dėstyti psichiatriją ir įkūrė pirmąją psichiatrijos katedrą. Medicinos daktaras (1855), profesorius (1856). 1859 Peterburge įkūrė pavyzdinę psichiatrijos kliniką. Nuo 1869 jo iniciatyva Rusijos imperijoje pradėta steigti miestų psichiatrijos ligoninės.

Mirė 1902 Peterburge, jo pageidavimu palaidotas Jašiūnuose.

Jono Balinskio sūnus Petras Balinskis (1861-1925) buvo žymus inžinierius, tapęs Peterburgo metro projekto autoriumi, taip pat 1902 metais sudarė Maskvos metro projektą, 67 km ilgio ant estakadų ir 16 km ilgio tuneliuose.

Jašiūnuose kurį laiką gyveno garsusis lenkų poetas Julius Slovackis (1809-1849). Būsimasis poetas buvo įsimylėjęs jaunesniąją Andriaus Sniadeckio dukterį, Sofijos Sniadeckytės seserį – Liudviką Sniadeckytę. Tačiau įsiliepsnojusi meilė nesulaukė atsako ir 1828 metais, baigęs teisės studijas, Julius Slovackis išvyko iš Vilniaus ir niekada čia jau nebegrįžo. Jašiūnų metų išgyvenimai atsispindi jo poemose: “Kordianas”; “Beniovskis”; “Kelionė į šventąją žemę”.

Julius Slovackis

Liudvika Sniadeckytė negalėjo atsakyti į jaunojo poeto jausmus, ji buvo pamilusi Lietuvos generalgubernatoriaus sūnų Vladimirą Rimskį – Korsakovą. Jam Liudvikos gyvenime teko suvaidinti tokį patį vaidmenį kaip jai – Juliaus Slovackio likime. Vladimiras Rimskis – Korsakovas bendravo su dekabristais, dalyvavo Rusijos – Turkijos kare, o 1828 metais buvo mirtinai sužeistas.

1833 metais Liudvika ryžosi išvykti iš Lietuvos ir surasti mylimojo kapą. Ji devynerius metus praleido Odesoje, po to leidosi į Konstantinopolį. Liudvika tapo Michalo Čaikovskio – Sadyko Pašos, lenkų legionų Turkijoje įkūrėjo ir vado, žmona. Ten mirė ir palaidota, 1865 metais.

Liudvika Sniadeckytė

Jašiūnų dvare viešėdavo ne tik poetas Julius Slovackis, bet ir Tomas Zanas, biologas botanikas S.B.Jundzila, geologas ir mineralogas Ignacas Domeika, botanikos ir medicinos profesorius A.Bekiu ir kiti „lietuviškojo romantizmo“ puoselėtojai. Šiuos žmones viliojo ne tik Jašiūnų dvaro kultūros lobiai bei galimybė pailsėti vaizdingose apylinkėse, bet ir dvasinė atmosfera, disputai, moksliniai ir literatūriniai susitikimai.

Po Mykolo Balinskio mirties Jašiūnų dvaras atiteko jo sūnui Konstantinui Balinskiui. O kartu su M. Balinskiu mirė ir dvaro kultūrinis gyvenimas.

Tarpukario laikotarpiu dvare gyveno M. Balinskio proanūkė Anna, ištekėjusi už Aleksandro Soltano. Abu dvarininkai, jų vaikai Karolis, Kristina ir Hubertas paspruko į Lenkiją, kai 1939 metų rudenį dvarą išdraskė Raudonoji armija. Dvarą taip pat išgrobstė vietos gyventojai.

Anna ir Aleksandras Soltanai

Anna su vaikais: Kristina, Hubertu ir Karoliu

Soltanų vaikai: Karolis, Hubertas ir Kristina, 1939m.

Reklama
5 Responses “Jašiūnų dvaro istorija” →
  1. Sveiki. Matau, kad pateikiate nemažai Balinskių fotografijų. Domiuosi su šia šeima artimai besigiminiavusiais Kostrovickiais. Galbūt yra tekę susidurti su asmenimis tokia pavarde? Būčiau dėkinga už atsakymą.

    Atsakyti

  2. Rolandas

    liepos 16, 2014

    1876 m. Kaišiadorių kapinėse palaidoto Ričardo Teofiliaus Romerio žmona buvo Kazimiera iš Kostrovickių, mirusi 1867 m. Greičiausiai palaidota šalia vyro.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: